VESTUVĖS NAKCIŽIBYJE | GABRIELĖ IR RYAN

Susipažinome per draugus, kurie vieną vakarą suorganizavo bendrą grupės vakarienę viename iš restoranų. Taip gavosi kad mes sėdėjome vienas priešais kitą ir iškart užsimezgė labai smagus ir draugiškas ryšys. Įdomu tai, kad tuo metu negalvojome apie romantišką draugystę, mes abu tuo metu santykių neieškojome. Aš netgi buvau atšaukusi tą vakarą (bet viena draugė visgi įkalbėjo eiti). Kaip džiaugiamės, kad pirmiausia tapome geriausiais draugais, bet greitai supratome, kad dar ir labai mylime vienas kitą.

Ryanas pasipiršo po 9 mėn draugystės, kai lankėme mano tėvelius per žiemos atostogas. Aš jam jokių užuominų nemėčiau ir nežinojau kaip jis tai padarys, bet jis jautė, kad norėčiau, jog į mūsų santykius būtų įtraukti tiek jo tėvai, tiek mano. Kadangi tiek aš, tiek jo šeima gyvename UK, o mano tėveliai LT, natūraliai jie neturėjo vienodų progų laiką leisti kartu su mumis, tad buvau labai dėkinga, kad Ryanas nusprendė pasipiršti būtent Lietuvoje ir tą ypatingą momentą padovanoti mano tėvams. Jis ryte gavo progą likti vienas du su mano tėte ir paprašyti mano rankos (tai padarė labai gražiu laišku, kurį padėjo išversti per “pažįstamų pažįstamus”), na o po to visi keturi išsileidome į dienos kelionę “aprodyti” jam Druskininkus. Tik nieko neįtariau, kad būtent ten, spontaniškai sugalvojęs mane nusitempti į užšalusio ežero vidurį, jis priklaups ir pasipirš man. Aišku, nedvejodama pasakiau taip ir tai buvo viena gražiausių dienų mano gyvenime.

Kadangi daugumą dalykų teko tvarkyti nuotoliniu būdu, to nebūčiau sugebėjusi jei ne mano mama, kuri praktiškai užsiėmė visais komunikacijų reikalais. Be abejo tilpti į biudžetą taip pat buvo labai svarbu, tad teko atidžiai rinktis ir derinti viską, kad būtų ir gražu, ir neįvarytų į skolas. Didžiausias nepatogumas galbūt buvo tai, kad nemažai tiekėjų vis dar nepriima atsiskaitymo banko kortelėmis, kas tapo kelbu kai reikėjo mokėti dideles sumas grynais. Labai tikiuosi, kad tai pasikeis artimoje ateityje.

Tuokiantis tokios gražios gamtos apsupty dekoras tikrai buvo svarbus dėl to, kad “nesipjautų” su natūralia aplinka. Patys miškai ir ežeras kalbėjo už save, tad mums daug kištis nereikėjo. Kadangi tiek ceremonija, tiek vakarienė vyko vienoje aplinkoje, kad jas šiek tiek atskirti, ceremonijos vietoje rinkausi baltas gėles su žalumynais, kurios priduotų ceremonijai iškilnumo ir grakštumo, na o stalų dekorui prašiau spalvingesnių gėlių akcentų, tarsi tarp tos visos žalumos jos atrodytų lyg “liepsnelės”- tad rinkomės rausvų, gelsvų ir oranžinių atspalvių žiedus. Labai noriu pagirti savo vestuvių dekoratorę Aušrą, kuri įkalbėjo rinktis ir įdomesnius, mažiau egzotinius augalus, kurie ne tik labai puošė stalus, bet netgi tapo pašnekesių objektais! Be gėlių, pridėjome dar žvakučių ant stalų ir lempučių “dangų”, kad suteiktų jaukumo vakarieniaujant ir vėliau sutemus. Na, o vienintelis akcentas, kurį leidau suplanuoti jaunikiui, tai vietoj staliukų numerių, juos pavadinome Ryano mėgstamiausių motociklų vardais- kaip “Harley Davidson”, “Yamaha”, na o jaunųjų stalą aišku “Triumph”!

Negaliu nepadėkoti savo sesutei,kuri savo rankomis sukūrė visą vestuvinę “kanceliariją”- akvarele nutapė gėlėtus kvietimus, programėles, meniu ir visa kita. Ikvėpimui naudojo gėles iš mamos sodo. O tokios mažos rankų darbo detalės ir talpina gražiausius prisiminimus.

Aš apie tą vietą slapčia ir jau seniai svajojau dar net neturėdama vaikino. Nežinojau nei kaip nei kada tuoksiuos, bet žinojau viena, kad būtent Nakcižibyje, Varėnos raj. Be to, kad tai ideali vieta ant ežero kranto su labai skoningais nameliais, man tie visi miškai yra labai gerai pažįstami ir savi. Pati esu iš Alytaus ir su šeima ne kartą esame tuose miškuose grybavę ir uogavę. Tad tai labai sentimentali vieta, su daug prisiminimų ir gražia gamta. Žinojau, kad nuotraukos gausis pasakiškos.

Gabrielei: kai pirmą kartą Ryanas pamatė mane einančią link jo ir apsiašarojo. Kiekviena nuotaka nusipelno tokios reakcijos! Bet iš tiesų labai sunku išskirti vieną akimirką, dabar prisimenu savo vestuves kaip vieną nuostabiai gražią, kupiną džiaugsmo ir meilės gyvenimo dieną.

Ryan: mano mėgstamiausia dalis buvo matyti Gabrielę įeinanćią į ceremoniją- viskas ir vedė link tos akimirkos ir tai buvo pradžia mūsų naujo gyvenimo.

Suknelę nuomavausi dėl praktinių sumetimų- namuose nebūčiau turėjusi vietos ją pasilikti. Žinojau ko daugmaž noriu, tad salonuose greit supratau, kas man tinka ir kas ne. Įdomu tai, kad iš visų pasimatuotų išsirinkau tą, kurią matavausi pačią pirmąją, nes su ja negalėjau nustoti šypsotis.

Detalės buvo labai svarbu. Žinojau, kad suknelės nepasiliksiu, tad investavau į rankų darbo plaukų segtuką, ir gražius batelius, kad turėčiau prisiminimą visam gyvenimui. O papuošalai buvo vestuvinė dovana nuo mamos ir tėtės.

Jaunikio kostiumą pirkome Londone, ir po to dar nešėme pas siuvėją kad pakoreguotų jo kritimą ir siluetą. Jis- praktiškas vyras, tad rinkomės spalvą, kuri jam tarnautų ir kitomis progomis ir kad jis jaustųsi gerai. Kaklaraiščio nederinome prie mano spalvų, bet rinkomės žalsvos spalvos, kuri atsispindėjo miško apsupty. Gintariniai marškinių segtukai buvo taipogi mano tėvų dovana jam, nors jiems nežinant jis ir pats būtent tokių ieškojo!

Maistą planavome su šefe kuri dirba Nakcižibyje. Norėjome elegantiškų ir gražiai patiektų patiekalų. Ji suprato mūsų norus iš pusės žodžio ir parengė labai skanų meniu. Ji labai draugiška ir nuoširdi, su aistra daro tai, ką myli ir tas jautėsi iš patiekalų. Jokių problemų patenkinti skirtingus dietinius reikalavimus ir ji gerbė mūsų nustatytą biudžetą. O šventės metu dėl nieko nereikėjo rūpintis, mes buvome patikimose rankose. Labai paranku buvo, kad galėjome patys išsirinkti norimą vyną ir kitus gėrimus ir atsakingai planuoti jų kiekį. Desertais rūpinosi Gitana iš “Gitanos Tortų”, sukūrė labai gražius desertus, o tortą pagamino tobulai tokį, kokio prašiau ir pagal nuotrauką, kurią jai siunčiau.

Ne. Tiesiog norėjome gražių, skoningų ir subtilių vestuvių- pasakiškos gamtos apsupty su mylimais žmonėmis, skaniu maistu ir linksmais šokiais.

Turime daug dainų, kurios mums mielos ir daug ką reiškia, bet dauguma jų nelabai tiko pirmam šokiui. Tad prisipažinsiu, tiesiog googlinau įdomesnes pirmojo šokio dainas ir kai atradau tą, pagal kurią šokome, negalėjau patikėti- atrodė lyg būtų parašyta mums. Dabar ji- mūsų viena mėgstamiausių!

Pinterest ir tiekėjų instagram/facebook puslapiai- jūsų geriausi draugai. Ten rasite visą įkvėpimą, ir kaip atrodė kitų žmonių rengtos vestuvės būtent tų tiekėjų dėka. Tai padėjo man labai greitai išsirinkti tuos, kurių idėjos ir stilistika buvo arčiausiai mano vizijos. Investuokite į tai, kas jums prioritetas. Mūsų atveju tai buvo geras fotografas. Šventė pasibaigs, suknelė nuguls spintoje, o į nuotraukas vis žiūrėsite ir žiūrėsite. O dar geriau jei pinigų rasite ir videografui. Ir paskutinis patarimas- valgykite per vestuves! Valgykite viską, ką užsakėte savo šventei! Mes buvome tiek išsiblaškę, kad neparagavome nei vieno deserto, o torto tik po kasnelį… Tad belieka tik prisiminti ir varvinti seiles.