Abu esam filosofijos doktorantai, taigi taip jau išties susitikom per konferenciją. Iki tol turėjom bendrų paskaitų, bet tą dieną vienas kitą PAMATĖM kitom akim. Susišypsojom, susimirksėjom ir gyvenimas pasikeitė. Praėjus trims metams, kartu nuėjom nupirkti Vaidai svajonių žiedo su smaragdu, o grįžę namo pasipiršom vienas kitam ir užsisakėm picų. Jokių kelių, jokių žiedlapių, tik mes ir mūsų akimirka.
Vaidos ir Ruslano vestuvės buvo truputėlį kitokios, negu įprastai. Su šia pora esu pažįstamas jau senokai, Vaidą esu fotografavęs ir anksčiau, tad labai džiaugiausi, kai Vaida pakvietė įamžinti savo bohemiškos stilistikos vestuves. Nors vestuvės vyko Kaune, iš karto po jų keliavome į Vilnių, tad vietų, kur galėtume fotografuotis, nusprendėme paieškoti pakeliui. Iš pradžių sustojome dideliame obelyne, ten fotografavomės prieš pat nusileidžiant saulei, tad galėjom pasidžiaugti aukso spalvos šviesa. Likusiai fotosesijos daliai suradome Vilniaus pakraštyje esantį žydintį lauką ir pamiškes.
APIE JAUNUOSIUS
VESTUVINĖ SUKNELĖ IR KOSTIUMAS
Vaida: Mano suknelė buvo siūta pagal bendrą mano ir Pinterest viziją – bohemiška, gaivi ir visa kaip vėjas. Na ir biškiuką princesiška, nes nu juk vistiek! Banguotus plaukus puošė vainikas iš alyvmedžių šakelių ir arbatinių rožyčių, bei papildančių žalių augalėlių. Batelius radau išparduotuvėj visiškai netyčia, bet tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Ruslanas dėvėjo baltą kostiumą, balsvą fantaziją ir baltas espadriles. Į savo pačių padiktuotą šviesų ir gaivų dress kodą pažiūrėjom tikrai rimtai.
ĮSIMINTINIAUSIA VESTUVIŲ AKIMIRKA
Vaida: Ceremonija. Nuo akimirkos kai įėjom, styginių kvartetui grojant Vladimiro Martynovo “Beatitudes”, kurį pamilau, išgirdusi filme “La Grande Bellezza” iki tol kol išėjom su Mendelsono maršu. Pamenu, kad vienu metu pakėliau akis ir pro priekinį Bažnyčios langą veržėsi spinduliai. Ašaros liejosi laisvai, nes viskas ją jaučiau ir išgyvenau buvo daug daugiau nei aš. Tai tikrai buvo neapsakomos laimės ir meilės akimirka, kuri užpildė viską ir visus! Ruslanas: Kuomet per ceremoniją reikėjo atsiklaupti. Šalia buvo Vaida ir jaučiau, kad už manęs yra visi brangūs žmonės, ir buvo vėsu, bet ne šalta, o vėliau skambėjo muzika. Sunku nupasakoti, bet ta akimirka išliko.
MAISTAS IR GĖRIMAI
Esam veganai (nejau nepranešim), bet vestuvių proga svečiams palengvinom šoką ir užkandžių meniu buvo vegetariškas: grissini’iai, sūriai, užtepėlės, alyvuogės, daugybė vaisių ir daržovių. Veganišką “Snickers” tortą užsisakėm iš “Chaikos”, visi iki dabar jį prisimena ir mini geru žodžiu. Vaišinomės prosecco bei baltu ir raudonu vynais.
CEREMONIJOS IR VAKARIENĖS VIETA
Ceremonija vyko Kauno Jėzuitų Bažnyčioje, kuri Vaidai visada buvo labai svarbi, nes nuo paauglystės ten ėjo sekmadieniais į Mišias. Ten buvo ta vieta, kur išties užaugo jos tikėjimas ir išsiskleidė kitom spalvom – kaip vienas svarbiausių gyvenimo elementų. O ir kunigas, kuris sutuoks, buvo jau išsirinktas dar iki atsirandant jaunikiui! Žodžiu, čia daug klausimų nebuvo.
Kadangi tuokėmės vasarą, norėjosi, priėmimą daryti kokioje nors terasoje, kur būtų šviesu, gaivu ir sava. Svarstėm kelis variantus, bet pasirinkom „Michelle“ terasą, iki kurios visi galėjo lengvai nueiti pėsčiomis ir kuri buvo jauki, ir labai gerai „pasiduodanti“ mūsų norėtam dekorui. Norėjom kažko bohemiško, paprasto ir be pretenzijų. Radom!
VESTUVIŲ DEKORAS
Svarbiausia, viskas turėjo būti literatūriška, bohemiška ir truputėlį kvepėti Viduržemio regionu. Norėjom, kad žmonės jaustųsi atsipalaidavę ir ramūs, visgi, svečiams davėm šiokį tokį dress kodą: šviesios spalvos, gaivus ir lengvas stilius, gal kaip nors be trijų aukštų šukuosenų. Terasą puošė alyvmedžių šakos ir puokštės, lempučių girliandos ir mėgstamiausios citatos apie gyvenimą, meilę ir kitus gerus dalykus. Fone grojo mūsų mėgstamas indie folk‘as, atsirinkom dainas, kurios mums buvo svarbios.
AR LAIKĖTĖS KOKIŲ NORS TRADICIJŲ?
Krikščioniškų, nes vestuvės vyko Bažnyčioje. Per priėmimą, Vaida metė puokštę. Tai turbūt irgi skaitosi kaip tradicija, bet jos laikėmės labiau dėl to, kad Vaida gerokai prisišveitus Holivudinių romantinių komedijų ir net neplanavo atsisakyt tokio svarbumo pop kinematografinių elementų.
KĄ PATARTUMĖTE PLANUOJANTIEMS VESTUVES DABAR?
Praktinis patarimas – pradėkit planuoti iš anksto (mes pradėjom prieš maždaug 11 mėnesių), kad artėjant dienai galėtumėt jaustis ramiai ir galvoti tik apie tai, kas svarbiausia – vienas kitą ir savo santuoką.
Mažiau praktinis patarimas: Vestuvių dieną jūs atsikelsit ir būsit tie patys jūs, kaip ir per kitas dienas. Jeigu nekenti aukštakulnių – jų nekesi ir vestuvių dieną. Jeigu kaklaraisčiai vimdo, tas pats liks ir per vestuves. Stenkitės jaustis patogiai ir pasirūpinti, kad tai nebūtų diena, kur reikės laikytis daugybės taisyklių, kurias patys sau susikursit. Taip pat, nepersistenkit bandydami patikti svečiams. Kiek žmonių – tiek vizijų, įsivaizdavimų ir įtakų. Vestuvės – jūsų diena. Raskit akimirkų tiesiog pabūti kartu, pasakyti vienas kitam viską, kas viduje, pažiūrėti į viską iš salies, pasikalbėti, atsipalaiduoti. Švęskit, kad mylit, kad esat mylimi, kad tiek žmonių atėjo pabūti kartu. Kai žmonės sako, kad tai – laimingiausia diena, jie nemeluoja!
